- šienšakė
- šiẽnšakė sf. (1) K, KI636, DŽ, NdŽ, KŽ; B516, R202, MŽ269, N, BsPIII184(Brt) šakės ilgu kotu šienui krauti: Su šiẽnšake kimšk šieną J. Paimk šiẽnšakę ir sumesk šieną in kupetas Kt. Vyrai, šiẽnšakes nusitvėrę, vali vytis šunį Alk. Balteglė labai gerai šiẽnšakiums daryti Šmk.
Dictionary of the Lithuanian Language.